Kūno auskarų vėrimas JK atsirado XX amžiaus viduryje kaip alternatyvaus kūno meno forma. Iš pradžių jis rėmėsi ir suliejo įvairias genčių tradicijas, tokias kaip auskarų vėrimas, indiškas nosies vėrimas, afrikietiškas nosies auskaras ir indėnų kaktos vėrimas plunksnomis. Auskarų vėrimas ir papuošalai gali būti naudojami ant ausų, nosies, burnos, lūpų, spenelių ir bambos.
1991 metais Austrijos ledyne buvo aptikta tūkstantmečius sušalusi mumija; mokslinė analizė ją datavo daugiau nei 5000 metų ir atskleidė, kad mumijos ausys buvo pradurtos. Legenda byloja, kad auskarų vėrimo ištakos gali būti siejamos su „magija“; Daugelis primityvių genčių tikėjo, kad piktosios dvasios gali patekti į žmogaus kūną per ausis, ir laikė metalą veiksmingu sergėtoju nuo tokių dvasių ir vaiduoklių – tikėjimas paskatino pradurti auskarus ir nešioti metalinius papuošalus.
Kūno auskarų vėrimo menas visame pasaulyje išpopuliarėjo dėl „punk“ bangos JK ir „hipių“ judėjimo JAV aštuntajame dešimtmetyje. To laikmečio hipiai ir pankai mėgo ilgus plaukus, indėnų stiliaus galvos apdangalus, džinsus ir indiško stiliaus marškinius, dažnai puošdami rankų darbo karolius ar metalinius papuošalus. Šių judėjimų šalininkai pasisakė prieš meną, racionalumą, logiką, autoritarinę kultūrą ir kapitalizmą prieštaraujančius šūkius, naudodami šias pozicijas, norėdami išreikšti darbininkų klasės jaunimo nepasitenkinimą ir protestą prieš visuomenę ir status quo. Jie nesiūlė jokių konstruktyvių pasiūlymų, tik sunaikinimą; jie siekė visapusiškai pademonstruoti savo maištingą prigimtį, paneigdami, suardydami ir naikindami nusistovėjusias vertybes. Šalia roko muzikos, tatuiruočių ir grafičių auskarų vėrimas tapo dar viena pagrindine jaunų žmonių individualumo išraiškos priemone.
